Prekių katalogas

Kaip išsirinkti rankšluosčių džiovintuvą vonios kambariui?

  • Renkantis rankšluosčių džiovintuvą, svarbiausia atsižvelgti ne tik į jo dizainą ar dydį, bet pirmiausia į tai, prie kokios sistemos jis bus jungiamas. Nuo to priklauso, koks džiovintuvas bus tinkamas, ilgaamžis ir saugus eksploatuoti.

    Netinkamai parinktas rankšluosčių džiovintuvas gali pradėti koroduoti, prarasti sandarumą ar veikti neefektyviai. Todėl prieš perkant visada verta išsiaiškinti tris pagrindinius dalykus: kokia sistema naudojama, ar reikalingas šildymas vasarą, ir ar planuojamas elektrinis kaitinimas.

    Jungimas į atvirą karšto vandens cirkuliacinę sistemą

    Jeigu rankšluosčių džiovintuvas jungiamas prie atviros karšto vandens cirkuliacinės sistemos, jis šils tiek žiemą, tiek vasarą, nes šiluma gaunama iš tiekiamo buitinio karšto vandens.

    Tokio tipo sistemai keliami itin aukšti reikalavimai, nes Lietuvoje naudojamas karštas vanduo dažniausiai yra išgaunamas iš požeminių šaltinių. Toks vanduo pasižymi šiomis savybėmis:

    • yra kietas, turi daug ištirpusių kalcio ir magnio druskų,
    • yra agresyvus metalų korozijos atžvilgiu,
    • prisotintas deguonies,
    • apie 60 °C temperatūros.

    Dėl šių priežasčių į tokią sistemą galima montuoti tik tam tinkamus džiovintuvus:

    • kilpinius (bangų formos) gyvatukus iš žalvario arba nerūdijančio plieno, kurie neturi suvirinimo siūlių;
    • kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvus iš vario arba žalvario.

    Svarbu žinoti, kad į atvirą karšto vandens sistemą negalima montuoti:

    • paprasto plieno rankšluosčių džiovintuvų;
    • nerūdijančio plieno kopėtėlių tipo džiovintuvų su suvirinimo siūlėmis.

    Priežastis paprasta: būtent suvirinimo vietos tokioje agresyvioje aplinkoje yra labiausiai pažeidžiamos korozijos.

    Jungimas į uždarą centrinio šildymo sistemą

    Jei rankšluosčių džiovintuvas jungiamas į uždarą centrinio šildymo sistemą, jo pasirinkimo galimybės yra gerokai platesnės. Tokiu atveju galima montuoti beveik bet kokio metalo ir tipo rankšluosčių džiovintuvą.

    Taip yra todėl, kad šildymo sistemoje paprastai naudojamas:

    • nudruskintas vanduo,
    • vanduo su korozijos inhibitoriais,
    • deguonimi neprisotintas šilumnešis.

    Tokioje sistemoje rankšluosčių džiovintuvas veiks tik šildymo sezono metu. Tačiau jei norima, kad jis šildytų ir vasarą, rekomenduojamas kombinuotas šildymo variantas.

     

     

    Kombinuotas šildymas: žiemą nuo sistemos, vasarą nuo elektros

    Kombinuotas sprendimas yra vienas praktiškiausių pasirinkimų šiuolaikiniame vonios kambaryje. Žiemą rankšluosčių džiovintuvas šyla nuo centrinio šildymo sistemos, o pasibaigus šildymo sezonui – nuo elektrinio kaitintuvo.

    Dažniausiai pasirenkami taupūs kaitintuvai su termoreguliatoriumi, leidžiančiu nustatyti ir palaikyti pageidaujamą temperatūrą.

    Svarbiausia taisyklė: kombinuotam šildymui tinka tik kopėtėlių tipo rankšluosčių džiovintuvai. Kilpiniai gyvatukai tokiam sprendimui nėra tinkami.

    Galimi 2 kombinuoto pajungimo variantai

    1 variantas.
    Vandens padavimas ir grįžimas vyksta per specialų vienvamzdį mazgą, kuris montuojamas kairėje arba dešinėje kopėtėlių pusėje. Dažniausiai atstumas tarp pajungimo vamzdžių yra 40 arba 50 mm. Kitoje kopėtėlių pusėje tiesiogiai montuojamas elektrinis kaitintuvas.

    2 variantas.
    Vandens padavimo ir grįžimo išvadai montuojami tiksliai pagal kopėtėlių vertikalių vamzdžių centrus. Vienoje pusėje per trišakį montuojamas kaitintuvas, o kitoje – balansinis ventilis. Dažniausiai pasirenkamas kampinis ventilis, nes jo rankenėlė neišsikiša į priekį ir išlieka estetiškesnis vaizdas.

    Ką būtina padaryti pasibaigus šildymo sezonui?

    Prieš įjungiant elektrinį kaitinimą vasarą, būtina užsukti vieną balansinį ventilį:

    • arba bet kurį ventilį, esantį pajungimo mazge,
    • arba ventilį, sumontuotą tiesiogiai prie kopėtėlių antruoju pajungimo variantu.

    Tai svarbi eksploatavimo taisyklė, užtikrinanti tinkamą kombinuoto džiovintuvo veikimą.

    Kai rankšluosčių džiovintuvas šildomas tik elektra

    Jei nėra galimybės jungti prie vandens sistemos, galima rinktis elektrinį rankšluosčių džiovintuvą. Tokiu atveju tinka:

    • gamykliniai kabelinio šildymo modeliai;
    • kopėtėlių tipo džiovintuvai, užpildyti specialiu šildymo sistemoms skirtu skysčiu ir komplektuojami su kaitintuvu bei termoreguliatoriumi.

    Tai patogus sprendimas ten, kur svarbus nepriklausomas veikimas, paprastas montavimas ir galimybė naudoti džiovintuvą visus metus.

    Kur montuoti kaitintuvą ir elektros lizdą?

    Montuojant kombinuotą rankšluosčių džiovintuvą, kaitintuvą galima įsukti tiek kairėje, tiek dešinėje pusėje. Tačiau jei yra galimybė pasirinkti, rekomenduojama kaitintuvą ir elektros lizdą montuoti tolimesnėje pusėje nuo kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto.

    Tai svarbu dėl elektrosaugos reikalavimų, nes kombinuotas rankšluosčių džiovintuvas laikomas elektriniu prietaisu. Pagal galiojančias taisykles:

    • elektros prietaisai turi būti montuojami ne arčiau kaip 60 cm nuo kriauklės, vonios ar dušo kabinos krašto;
    • visi vonios kambario elektros lizdai turi būti pajungiami per 15 mA srovės nuotėkio skirtuminę relę.

    Kodėl svarbu atkreipti dėmesį į koroziją?

    Žalvariniai ir nerūdijančio plieno rankšluosčių džiovintuvai, sumontuoti į karšto vandens cirkuliacinę sistemą, gali būti paveikti elektrocheminės korozijos, jeigu ant jų atsiranda net ir labai mažas potencialų skirtumas.

    Tokiu atveju:

    • iš žalvario gali būti „išplaunamas“ cinkas, todėl metalas tampa porėtas;
    • nerūdijantis plienas gali pradėti koroduoti taškiniais pažeidimais.

    Kad to išvengti, rekomenduojama:

    • įžeminti karšto vandens tiekimo vamzdyną;
    • jeigu to nepakanka – įžeminti patį rankšluosčių džiovintuvą.

    Tai ypač svarbu siekiant ilgaamžiškumo ir patikimos eksploatacijos.